Atsiųskite naujieną! 
Šiandien kompiuteriai yra įsiveržę bene į visas gyvenimo sritis. Juk retas kuris beįsivaizduoja savo darbo vietą be kompiuterinės įrangos. Be to kad kompiuteriai intensyviai naudojami darbo aplinkoje, dažnas nevengia prie jų praleisti ir savo laisvalaikį: žaisti įvairius žaidimus, skaityti elektronines knygas ar naujienas. Be abejonės, visos informacinės technologijos ne tik palengvina darbą ir sutaupo laiko, bet ir leidžia geriau išnaudoti savo protinius gabumus bei įgyvendinti originaliausias idėjas. Deja, nepaisant visų privalumų, kuriuos mums teikia kompiuteriai, yra nemažai ir trūkumų, kurie susiję su mūsų brangiausiu turtu – sveikata.
Ilgą laiką prie kompiuterių praleidžiantys asmenys dažnai skundžiasi pečių, kaklo bei nugaros skausmais, jų akys būna pavargusios, jas peršti, sausėja viso kūno oda, kamuoja galvos skausmas ir netgi lėtinis nuovargis. Kompiuteriai gali sukelti ne tik fizinių sveikatos sutrikimų, bet ir emocinę įtampą arba netgi priklausomybę. Kadangi dirbant su kompiuteriu laikas prabėga milžinišku greičiu, reikia įsidėmėti, jog kas tam tikrą laiką būtina daryti pertraukėles ir leisti sau pailsėti, pamankštinti nugarą, kaklą, pačius, rankas, kojas ir akis. Po tokios pertraukėlės pradingsta nuovargis ir darbas tampa žymiai produktyvesnis.
Nepamirškite, kad nepertraukiamai dirbti kompiuteriu reikėtų ne ilgiau kaip vieną valandą. Pertraukėlė turėtų trukti apie 10–15 minučių. Jų metu atlikite nedidelę mankštelę ir atpalaiduokite akis. Atsižvelgdami į ergonominius darbo kompiuteriu reikalavimus susitvarkykite ir savo darbo vietą.
Pertraukėlę pradėkite nuo mankštos akims. Stenkitės daugiau pamirksėti: stipriai ir lėtai užmerkite akis, po to lėtą mirksėjimą keiskite greitu. Iš lėto pasukite akis laikrodžio rodyklės kryptimi, po to – atvirkščiai. Tuomet nepasukdami galvos pažvelkite į kairę, po to į dešinę ir kelioms minutėms užsimerkite. Pakartokite po 4–6 tokius akių judesius į kiekvieną pusę atskirai. Vėliau 3–5 sekundes pažiūrėkite tiesiai prieš save į toli esantį objektą, pvz., galite atsisėsti prieš langą ir žvelgti pro jį, po to žvilgsnį nukreipkite ir 2–3 sekundes žiūrėkite į savo nosies galiuką. Tokį pratimą pakartokite 4-6 kartus. Tuomet galite užsimerkti ir apie 30 sekundžių masažuoti akis rodomųjų pirštų galiukais. Atlikę kiekvieną aprašytą pratimą užsidenkite akis delnais, jas atpalaiduokite ir keletą sekundžių pailsėkite.
Pertraukėlių metu pasirūpinkite ir savo kaklu, pečiais, nugara, rankomis. Pirštais pamasažuokite sprandą nuo plaukų linijos žemyn pečių link, lėtai palankstykite galvą į vieną ir į kitą pusę peties link. Sėdint ant kėdės galima stipriai įtemti viso kūno raumenis ir po to atsipalaiduoti, nuleisti galvą krūtinės link, užsimerkti ir taip pabūti apie 10–15 sekundžių. Nuleiskite rankas žemyn, pečius ištieskite. Palenkite galvą pirmyn ir atlenkite ją atgal, pasukiokite į šonus. Pečius taip pat palenkite pirmyn, o po to atgal. Norėdami pagelbėti rankoms, sunerkite pirštus, delnus nukreipkite nuo savęs ir tieskite rankas kiek galite toliau į priekį. Išskėskite savo rankas į šalis, praskėskite pirštus, o po to smarkiai apkabinkite save ir kurį laiką palaikykite. Po to sulenkite rankas per alkūnes ir suglauskite delnus, o plaštakas pasukite, vėliau jas papurtykite.
Atlikdami aprašytą ar kiek kitokią mankštą tikrai pagelbėsite savo akims, nugarai, pečiams bei kaklui ilgiau išlikti sveikiems, o jūs pats darbo metu ir po jo jausitės ne tik geriau, bet ir turėsite gerokai daugiau energijos.
